šliudras

šliùdras, -à adj. (4) 1. pabjuręs, patižęs, šlapias: Šliudrà žiema: nė su ratais, nė su ragėms nepavažiuojama Trk. Tarp atdrėkio ir speigo yr šliudras takas (ėjimas) Ggr. Kad šarmą išpurtina, nepaeisi: juo po medžiais, juo toki šliudrà žmoguo eiti Ggr. 2. Ggr nušiuręs (apie žmogų).